Subraižyti priekiniai bamperiai šiandien matomi visur. Įtrūkimai, nutrupėję dažai, suplėšytas plastikas — tai galima pamatyti beveik kiekvienoje stovėjimo aikštelėje ar miesto gatvėje. Ir dažniausiai visa tai nutinka dėl vienos labai paprastos priežasties: vairuotojai neteisingai įvertina atstumą iki bordiūro.
Daugelis mano, kad taip nutinka tik pradedantiesiems, tačiau realybė visai kitokia. Net ir patyrę vairuotojai gali lengvai pažeisti automobilio priekį, ypač persėdę į kitą transporto priemonę ir dar nespėję priprasti prie jos gabaritų.
Vis dėlto egzistuoja vienas stebėtinai paprastas metodas, leidžiantis sustoti beveik idealiai tiksliai — kartais paliekant vos 5 centimetrų tarpą tarp bamperio ir bordiūro, nieko nekliudant.
Ir šis triukas veikia beveik su bet kuriuo lengvuoju automobiliu.
Didžiausia problema miestuose — bordiūrų aukštis. Kai kurie jų iškilę net 15–25 centimetrus virš asfalto. Dideli visureigiai ar krosoveriai kartais gali saugiai užvažiuoti ant jų, nors ir ne visada. Tačiau įprasti lengvieji automobiliai su mažesne prošvaisa yra gerokai pažeidžiamesni.
Daugelio kompaktiškų ir vidutinio dydžio automobilių prošvaisa siekia vos 12–16 centimetrų, todėl vienas neatsargus judesys gali baigtis subraižytu, įtrūkusiu ar net iš dalies nuplėštu bamperiu.
Modernūs automobiliai su 360 laipsnių kameromis parkavimą gerokai palengvina, leisdami saugiai sustoti vos kelių centimetrų atstumu. Tačiau tokios sistemos dažniausiai montuojamos tik brangesnėse naujesnių automobilių versijose.
Todėl daugelis vairuotojų vis dar pasikliauja vizualiniais orientyrais.
Kai kurios vairavimo mokyklos iš tikrųjų moko šio metodo, nors ne visi instruktoriai apie jį užsimena. Visa esmė — išmokti jausti automobilio gabaritus naudojant pastovius vizualinius taškus.
Pavojingiausia parkavimo metu dažniausiai būna priekinė bamperio dalis, nes ji yra žemiau nei automobilio šonai ar galas.
Pirmas žingsnis labai paprastas, tačiau svarbus.
Prieš artėjant prie bordiūro vairas turi būti laikomas tiesiai, kad automobilis judėtų tiesiai į priekį, o ne kampu. Parkuojantis įstrižai gerokai padidėja rizika bamperį kliudyti daug anksčiau.
Tada prasideda pats triukas.
Sėdėkite natūraliai už vairo — nesilenkite į priekį ir nesusmukite. Artėjant prie bordiūro reikia vizualiai sulygiuoti apatinį bordiūro kraštą su apatine šoninio veidrodėlio korpuso dalimi.
Labai žemiems automobiliams šis metodas dažniausiai palieka maždaug 30–40 centimetrų tarpą, tačiau daugeliui transporto priemonių jis veikia itin tiksliai.
Norintys sustoti dar arčiau gali naudoti antrą orientyrą.
Vietoje to, kad bordiūro apačia būtų lygiuojama su apatiniu veidrodėlio kraštu, reikia sulygiuoti bordiūro viršų su tuo pačiu veidrodėlio tašku. Tokiu būdu automobilis sustoja gerokai arčiau — dažnai vos 5–7 centimetrų atstumu nuo bamperio.
Naudodami šį metodą kai kurie vairuotojai sugeba priparkuoti net didelius D klasės sedanus palikdami tik minimalų tarpą priekyje.
Daugelis sako, kad išmokę šią techniką parkavimą priekiu pradėjo vertinti visiškai kitaip — jis tapo daug paprastesnis ir gerokai mažiau keliantis stresą, ypač ankštose miesto vietose, kur svarbus kiekvienas centimetras.
