Mėnuo: 2026 rugpjūčio

Kambaryje įsivyravo tokia tyla, kad buvo girdėti tik ant sienos kabančio laikrodžio tiksėjimas. Danielius priėjo prie manęs. Švelniai palietė mano paraudusį skruostą. Tada atsisuko į mano mamą. –

Kambaryje tvyrojo slogi tyla. Mama pirmoji paleido mano riešą. Tėtis lėtai sustojo. Iš mano rankinės vėl pasigirdo ramus Danieliaus balsas: – Viskas yra įrašoma. Niekas nepratarė nė žodžio.

Prie Leono sustojo vyras, vilkintis juodą kostiumą. Jis lengvai palenkė galvą. – Tu Leonas? Berniukas nedrąsiai linktelėjo. – Taip… – Mano vardas Aleksandras. Esu ponios Elenos Sergejevnos asmeninis

Erikas sustingo prie durų. Jis kelis kartus pabandė įkišti raktą į naują spyną. Veltui. – Kas čia… Durys pamažu prasivėrė. Ant slenksčio stovėjo mano tėvas. Aukštas, pražilęs vyras