Detektyvas Ramosas žengė žingsnį į priekį.
Koplyčioje stojo tokia tyla, kad buvo girdėti, kaip lietus barbena į vitražinius langus.
– Niekas neišeis iš šios vietos, kol nebus baigtas patikrinimas.
Grantas nervingai šyptelėjo.
– Čia vyksta laidotuvės. Jūs neturite tam teisės…
Advokatė Miriam Koul ramiai atvertė aplanką.
– Turime.
Ji padėjo ant stalo kelis dokumentus.
Pirmasis buvo rašysenos ekspertizės išvada.
Naujajame testamente esantis parašas nesutapo su tikruoju Roberto parašu.
Granto veidas akimirksniu išbalo.
– Tai klaida.
– Ne.
Kitas dokumentas buvo banko pavedimų išrašai.
Didelės pinigų sumos nuolat buvo pervedamos į slaugytojos Selestės sąskaitą.
Ji užsidengė veidą rankomis.
– Atleiskite…
Ji daugiau nebegalėjo tylėti.
Pro ašaras moteris prisipažino:
– Man sumokėjo.
Turėjau padidinti vaistų dozę.
O paskui pasirašyti dokumentus, kad ponas Robertas savo noru atsisakė gydymo.
Koplyčioje kažkas garsiai atsiduso.
Jaunesnysis brolis lėtai atsitraukė žingsnį atgal.
Detektyvas išsitraukė telefoną.
– Yra dar kai kas.
Jis paleido garso įrašą.
Patalpoje nuskambėjo silpnas tėvo balsas.
– Kler…
Po to pasigirdo sunkus kvėpavimas.
– Jie verčia mane pasirašyti dokumentus…
Tuomet buvo girdėti brolių balsai.
– Laikyk jo ranką.
– Greičiau.
Įrašas nutrūko.
Stojo visiška tyla.
Grantas lėtai atsisėdo ant artimiausio suolo.
Jis suprato.
Viskas baigta.
Po kelių valandų tyrėjai oficialiai sulaikė abu brolius.
Suklastotas testamentas buvo pripažintas negaliojančiu.
Vėliau buvo rastas tikrasis testamentas.
Jame tėvas savo turtą po lygiai padalijo visiems vaikams.
Tačiau šalia gulėjo dar vienas laiškas.
„Brangioji Klere.
Jeigu skaitai šį laišką, vadinasi, dar kartą pasirodei esanti stipresnė, nei kada nors galėjau įsivaizduoti.
Ačiū, kad nenustojai kovoti už tiesą.
Didžiausias palikimas, kurį tau palieku, yra ne pinigai.
Tai mūsų šeimos garbingas vardas.“
Po kelių mėnesių vienas žurnalistas paklausė Klerės:
– Kas padėjo jums nepasiduoti?
Ji pažvelgė į raudoną rožę, kurią iki šiol saugojo savo namuose.
Ir tyliai atsakė:
– Kartais užtenka vieno telefono skambučio, kad išgirstum tiesą.
Svarbiausia – rasti savyje drąsos ja patikėti, net jei atrodo, kad prieš tave stojo visas pasaulis.
